Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Cov Lus Txhais

C D H K L M N NC NR P PH QH R S T TSH TX U V X Y

C

D

  • Dab.

    Lawv yog plig thiab tib neeg qhov muag pom tsis tau. Dab muaj hwj chim dua neeg. Chiv Keeb 6:2 muab lawv hu ua Vajtswv cov tub, thiab Yudas 6 muab lawv hu ua cov tub txib saum ntuj. Vajtswv tsim lawv zoo kawg nkaus tiam sis lub caij Nau-as nyob, lawv ntxeev siab rau Vajtswv mus tuaj Xatas tog. Lawv thiaj ua Vajtswv cov yeeb ncuab lawm.​—KC 32:17; Lk 8:30; THL 16:16; Ykn 2:19.

  • Damas.

    Hauv cov Nqe Vajlugkub Kilis, damas yog ib lub nyiaj Kilis. Thaum ntawd lub nyiaj damas hnyav li 3.4 nkas.​—Mth 17:24, taw ntawv.

  • Dawb huv.

    Cov dawb huv yog cov uas ua qhov ncaj qhov yog. Thiab kuj yog hais txog cov uas Vajtswv xaiv los ua nws tes hauj lwm. Cov ntseeg Yexus muab cov uas Vajtswv xaiv tshwj xeeb los nrog nws sib raug zoo hu ua cov dawb huv. Cov ntawd yog cov uas cia siab tias lawv yuav mus saum ntuj, tau nrog Yexus Khetos kav 1,000 xyoo.—Tsh 20:4, 6.

  • Denalias.

    Yog ib lub txiaj nyiag Loos uas hnyav li 3.85 nkas. Luag muab Xixas lub ntsej muag txaug rau ib sab. Lub caij Yexus nyob yuav tsum ua zog ib hnub tsaus ntuj mam khwv tau ib denalias. Cov Loos sau ib tug Yudais ib denalias se.​—Mth 17:25, taw ntawv; Lk 20:24.

  • Deev luag poj luag txiv.

    Hauv phau Vajlugkub, lo lus no yog hais rau ib tug uas muaj poj niam muaj txiv lawm los tseem mus deev lwm tus.​—KhD 20:14; Mth 5:27; 19:9.

H

  • Hedis.

    Mus saib QHOV TUAG.

  • Helauj.

    Tsev neeg uas Loos tsa los kav cov Yudais. Helauj Tus Loj yog thawj tug uas sawv kav. Nws nto npe heev vim nws yog tus kho lub tuam tsev hauv Yeluxalees, thiab yog tus sam hwm kom muab cov me nyuam tub tua pov tseg tag nrho kom tua tau Yexus. (Mth 2:16; Lk 1:5) Nws ob tug tub yog Helauj Akhilaus thiab Helauj Atipas. Loos muab nkawd txiv thaj tsam faib rau nkawd kav. (Mth 2:22) Atipas tsuas yog ib tug tswv xeev xwb tiam sis luag muab nws hu ua vaj ntxwv. Nws yog tus kav rau peb lub xyoos uas Yexus Khetos tshaj tawm txoj xov zoo. Nws kav mus txog ntua lub sij hawm uas phau Tes Hauj Lwm tshooj 12 tau hais txog. (Mak 6:14-17; Lk 3:1, 19, 20; 13:31, 32; 23:6-15; THL 4:27; 13:1) Tom qab ntawd, Helauj Akipas Ib uas yog Helauj Tus Loj li xeeb ntxwv ho los kav. Tsis ntev xwb ib tug tub txib saum ntuj muab nws tua tuag lawm. (THL 12:1-6, 18-23) Ces Helauj Akipas Ob mam sawv kav. Nws kav mus txog ntua thaum cov Yudais sawv tawm tsam cov Loos.​—THL 23:35; 25:13, 22-27; 26:1, 2, 19-32.

  • Helauj cov neeg.

    Lawv yog pab uas txhawb Helauj tsev neeg nyob rau lub sij hawm cov Loos kav. Cov Xadukais ib txhia kuj txhawb Helauj tsev neeg thiab. Helauj cov neeg nrog cov Falixais ua ib nqag tawm tsam Yexus.​—Mak 3:6.

K

  • Kauj ntawv.

    Cov ntawv thaum ub yog xuas tauj deg los sis tawv tsiaj los ua. Lawv muab ua tej daig ntev ntev thiab tsuas sau ntawv rau ib sab xwb. Ntau zaus lawv muab kauv ib tug pas ua ib thooj ntawv. Luag sau thiab theej Vajtswv Txoj Lus rau tej kauj ntawv no. Tiam ntawd feem coob siv cov kauj ntawv zoo li no xwb.​—Lk 4:17-20; 2Tm 4:13.

  • Kehenas.

    Thaum ub lub Hav Hinoos ntawm lub nroog Yeluxalees muaj lub npe Kilis hu ua Kehenas. (Ylm 7:31) Cov cev Vajtswv lus qhia tseg tias yuav muaj tej cev tuag pov pawg lug rau hauv. (Ylm 7:32; 19:6) Tsis muaj keeb kwm qhia tias luag muab tsiaj los sis tib neeg hlawv ciaj rau hauv Kehenas. Yog li ntawd, Kehenas tsis yog ib lub ntuj tawg uas muab neeg hlawv ciaj mus ib txhis. Tiam sis Yexus thiab nws cov thwj tim muab Kehenas ua piv txwv txog txoj kev tuag zaum ob uas yog kev puas tsuaj mus ib txhis.​—Mth 5:22; 10:28; Tsh 20:14.

  • Kev Cai.

    Thaum muab sau tus tsiaj ntawv txiv loj li no, “Kev Cai” yog hais txog tag nrho Mauxes Txoj Kev Cai los sis yog thawj tsib phau ntawv hauv phau Vajlugkub. Yog pom sau tus tsiaj ntawv txiv me li no, “txoj kev cai” los sis “txoj cai” yog hais txog ib txoj kev cai twg hauv Mauxes Txoj Kev Cai, los sis ib lub hauv paus ntsiab lus twg xwb.​—TNp 15:16; KC 4:8; Mth 7:12; Klt 3:24.

  • Kev Cai Noj Mov Ci Tsis Xyaw Keeb.

    Txhua xyoo cov Ixayees muaj peb lub koob tsheej uas tshwj xeeb, thawj lub yog ua kev cai noj mov ci tsis xyaw keeb. Lawv pib ua rau hnub Nixas 15, tom qab ua Kev Cai Hla Dhau, thiab ua xya hnub txwm nkaus. Lub sij hawm ntawd tsuas pub noj mov ci tsis xyaw keeb xwb. Cov Ixayees ua li no los nco txog lub sij hawm lawv khiav tawm hauv Iyiv teb.​—KhD 23:15; Mak 14:1.

  • Kev cai txiav.

    Cov Yudais muab lawv tej tub ua kev cai txiav daim tawv noov. Anplahas thiab nws cov tub ib tiam dhau ib tiam yuav tsum ua kev cai txiav li no. Tom qab no, cov uas los ntseeg Yexus Khetos tsis tas ua kev cai txiav lawm. Hauv phau Vajlugkub, muaj tej thaud kev cai txiav yog lus piv txwv xwb.​—ChK 17:10; 1Kl 7:19; Flp 3:3.

  • Keeb.

    Luag muab keeb los sis poov, thiab dej tov rau tej hmoov mog kom su tuaj los sis tov rau tej kua txiv kom ua tau cawv. Ntau zaus phau Vajlugkub muab keeb piv txog kev txhaum. Tej thaud kuj piv txog yam uas txawj huam tuaj, tiam sis tib neeg lub qhov muag tsis pom.​—KhD 12:20; Mth 13:33; Klt 5:9.

L

  • Lanpis; Lanpaunis.

    Lub npe no txhais tias “xib hwb.” Ua ntej Yexus, cov Yudais pib muab cov uas lawv hwm thiab saib taus hu ua Lanpis uas kuj txhais tias yawg hlob los sis tus zoo kawg nkaus. Cov xib hwb kawm ntawv siab uas qhia Mauxes Txoj Kev Cai ib txhia tseev kom muab lawv hu ua Lanpis.​—Mth 23:6, 7, taw ntawv.

  • Litas.

    Tiam uas sau Cov Nqe Vajlugkub Kilis, lub nyiaj litas yog cov neeg Yudais lub txiaj toog uas me tshaj thiab nqi tsawg tshaj. Ib txhia Vajlugkub muab txhais ua “maj.”​—Mak 12:42; Lk 21:2; taw ntawv.

  • Livntseem.

    Cov neeg Loos thaum ub suav ib livntseem yog ib pab tub rog uas muaj 4,000 txog 6,000 leej. Hauv phau Vajlugkub lo lus no kuj txhais tias suav tsis txheeb los sis coob heev.—Mth 26:53; Mak 5:9; Lk 8:30.

  • Los.

    Mus saib ROV LOS.

M

  • Mais.

    Hauv cov Nqe Vajlugkub Kilis thaum ub ntawm Mathais 5:41, tej zaum Yexus suav raws li cov Loos suav es ib mais deb li 4,854 taws (1,479.5 mev).

N

  • Nees us.

    Tus tsiaj khoov pob muaj nyob rau tej teb chaws ntuj qhua teb nkig. Tib neeg siv cov tsiaj no los thauj nra. Tus nees us tuaj plaub tuab heev thiaj tiv taus tshav kub. Nws lub hauv nrob rog rog thiaj yug tau nws lub zog. Raws li Mauxes Txoj Kev Cai, tus tsiaj no tsis huv, Vajtswv thiaj txwv tsis pub cov Ixayees noj. (LKC 11:4; KC 14:17) Lawv muab tus nees us cov plaub ntos ua ntaub ua xov. Lawv kuj caij tus nees us mus rau ub rau no thiab. Yexus nyiam muab tus nees us los ua piv txwv qhia tib neeg.​—Mth 19:24; Mak 10:25; Lk 18:25.

  • Nefe.

    Mus saib XAKIS.

NC

  • Ncej ntoo.

    Tus ncej ntoo uas luag muab tib neeg dai rau. Yav thaud muaj tej haiv neeg muab tib neeg tua rau saum tus ncej ntoo. Los sis lawv muab tej cev tuag dai rau saum tej ncej ntoo tab meeg sawv daws kom luag ntshai los sis kom rhuav tus neeg ntawd ntsej muag. Raws li cov Yudais txoj kev cai, yog leej twg ua txhaum tuam mom Vajtswv los sis teev dab teev mlom ces tus ntawd raug muab tua pov tseg, tej zaum xuas pob zeb ntaus. Tom qab ntawd lawv mam coj mus dai rau saum ib tug ncej ntoo, tiam sis tsuas dai ib hnub xwb. (KC 21:22, 23) Muaj tej thaud cov Loos ho muab tus neeg pav rau saum ib tug ncej ntoo kom dai txom nyem ntsuav ziab tshav ntuj. Ob peb hnub tom qab, tsis tau mov noj, tsis tau dej haus, nws mam tu siav. Tiam sis thaum lawv tua Yexus, lawv muab Yexus ntsia tes ntsia taw rau saum tus ncej ntoo kiag. (Mak 15:24; Yh 19:14-16; 20:25; THL 2:23, 36) Thaum xub sau phau Vajlugkub ua lus Kilis, lawv tsis siv lo lus “khaub lig ntoo.” Tus khaub lig ntoo yog ib lub cim uas cov neeg tsis ntseeg Vajtswv twb siv tau ntau pua xyoo ua ntej Khetos lawm. Phau Vajlugkub tsuas siv lo lus Kilis “ncej ntoo” xwb. Thaum Yexus los nws muab tus ncej ntoo ua piv txwv txog qhov uas nws cov thwj tim yuav raug tsim txom, raug txom nyem, thiab poob ntsej muag.​—Mth 16:24; Hnp 12:2.

  • Nceeg Vaj.

    Mus saib VAJTSWV LUB NCEEG VAJ.

NR

P

  • Paluxias.

    Lo lus Kilis paluxias txhais tias “nrog nyob.” Lub caij uas Yexus Khetos rov los, los sis paluxias, yog lub sij hawm uas Yexus Khetos pib ua Vaj Ntxwv kav saum ntuj mus txog thaum lub sim ceeb no xaus. Lub caij ntawd, zoo yam li nws rov los nrog noob neej nyob. Tsis yog nws yuav tshwm plaws los es txawm ncaim mus, tiam sis lo lus no hais txog ib ncua sij hawm ntev loo.​—Mth 24:3.

  • Poov; Poov xab.

    Mus saib KEEB.

PH

  • Phaladais.

    Lub phaladais yog ib lub vaj uas zoo nkauj heev. Yog li ntawd, thiaj muab txhais ua lub vaj kaj siab. Thawj lub vaj uas zoo nkauj li no yog lub vaj Edees uas Vajtswv tau tsim rau thawj nkawm niam txiv nyob. Yexus cov lus rau tus tub sab uas dai ntawm nws ib sab qhia tias Vajtswv yuav muab lub ntiaj teb kho ua ib lub vaj kaj siab. Lo lus “vaj kaj siab” no kuj nyob hauv 2 Kauleethaus 12:4 tiam sis yog lus piv txwv xwb. Thiab hauv Tshwm Sim 2:7 lo lus no ho piv txog qhov chaw Vajtswv nyob saum ntuj ceeb tsheej uas kaj siab lug.​—XZN 4:13; Lk 23:43.

  • Phauni-as.

    Mus saib UA PLEES UA YI.

QH

  • Qhov tob tob.

    Lo lus Kilis anpixos yog hais txog ib lub qhov tob tob uas tsis muaj qab thu. Hauv cov Nqe Vajlugkub Kilis, lo lus no piv txog kev nyob tsaus ntuj nti yam li raug kaw.

  • Qhov tuag.

    Lo lus Henplais Se-aus, thiab lo lus Kilis Hedis tsis yog ib qho chaw tiag tiag, tiam sis yog ib qhov chaw piv txwv xwb. Lo lus “qhov tuag” txhais ib yam li ob lo lus ntawd. Hauv lub qhov tuag lawv tsis txawj xav, tsis txawj ua ib yam dab tsi li lawm.—ChK 37:35; LT 9:10; Mth 27:26; THL 2:31.

R

S

  • Sim ceeb.

    Lo lus no txhais tias “caij nyoog.” Tau muab lo lus Kilis ai-oos txhais ua sim ceeb. Ai-oos yog hais txog ib lub caij nyoog uas tau muaj xwm txheej loj. Lo lus ai-oos no kuj yog hais rau txoj kev xav thiab tus cwj pwm uas tib neeg coj rau ib lub caij lub nyoog twg.

T

  • Talas.

    Thaum cov Henplais luj nyiaj, lawv suav tias talas yog qhov uas hnyav tshaj. Ib talas hnyav li 75.5 phaus (34.2 kilus). Tiam sis thaum cov Kilis luj nyiaj, lawv suav tias ib talas tsuas hnyav li 44.8 phaus (20.4 kilus) xwb.​—1VK 22:14; Mth 18:24.

TSH

  • Tsho.

    Poj niam txiv neej los yeej hnav ob lub tsho sib tshooj. Lub tsho sab hauv ntev txog hauv caug los sis ntev txog dab taws. Tiam sis lawv kuj hnav ib lub tsho npab luv sab nraud kom xoob thuav. Feem ntau lub sab nraud yog ib daim ntaub npua xwb.

TX

  • Txoj kev hlub uas pub dawb.

    Vajtswv yog tus uas muaj txoj kev hlub uas pub dawb. Tej txhia ntaub ntawv piav tias txoj kev hlub uas pub dawb no muaj ob lub ntsiab. Ib lub ntsiab txhais tias Vajtswv siab dawb heev. Nws tsis tos leej twg qhuas nws los sis ua zoo pauj rov rau nws. Vajtswv muaj lub siab hlub thiab muaj lub siab dawb paug pub xwb. Ib lub ntsiab ho txhais tias Vajtswv ua zoo rau cov uas twb tsis tsim nyog. Twb yog li ntawd, nws thiaj zam txim rau noob txaug neeg txhaum. Nws xav kom tib neeg los ntseeg Yexus Khetos, lawv thiaj tau kev cawm dim.​—2Kl 6:1; Efx 1:7.

U

  • Ua plees ua yi.

    Lo lus Kilis yog phauni-as. Lo lus no yog kev sib deev uas hla Vajtswv txoj kev cai, xws li cov uas muaj txij nkawm los tseem mus deev lwm tus, cov uas tsis tau sib yuav los sib daj sib dee, cov uas muag cev, cov txiv neej deev txiv neej poj niam deev poj niam, thiab cov uas deev tsiaj. Phau ntawv Tshwm Sim tham txog ib tug poj muag cev uas nrog tej nom tswv ua plees ua yi, vim nws ntshaw meej mom thiab nyiaj txiag. Tus poj muag cev no piv txog kev ntseeg cuav thiab hu ua lub nroog Npanpiloos uas loj kawg nkaus.​—Mth 5:32; THL 15:29; Klt 5:19; Tsh 14:8; 17:2; 18:3.

  • Ua vuab tsuab tsis paub txaj muag.

    Lo lus no tsis yog hais txog tej kev txhaum me. Tiam sis yog tej kev txhaum loj uas hla Vajtswv tej kev cai. Tus ua txhaum li no muaj tus cwj pwm tsab hwj chim tsis paub txaj muag li, saib tsis taus luag lwm tus, ntxub tej kev cai thiab txhua tus uas coj.

V

  • Vaj Kaj Siab.

    Mus saib PHALADAIS.

  • Vajtswv lub Nceeg Vaj.

    Lo lus no yog hais txog Vajtswv txoj kev kav los sis nws lub tseem fwv. Vajtswv Yehauvas yog tus muaj hwj chim kav ib puas tsav yam. Nws tsa nws tus tub Yexus Khetos ua tus kav nws lub Nceeg Vaj.​—Mth 12:28; Lk 4:43; 1Kl 15:50.

X

  • Xakis.

    Ntau zaus tau muab lo lus Henplais nefe thiab lo lus Kilis xakis txhais ua “txoj sia.” Ob lo lus no tshwm hauv phau Vajlugkub tshaj li 800 zaus. Thaum ua tib zoo tshawb nrhiav phau Vajlugkub, pom tias ob lo lus no yog hais txog (1) tib neeg, (2) tsiaj txhu, thiab (3) txoj sia uas tib neeg thiab tsiaj txhu muaj. (ChK 1:20; 2:7; TNp 31:28; 1Pt 3:20, taw ntawv) Muaj ntau yam lus muab nefe thiab xakis txhais yuam kev ua ntsuj plig. Tiam sis ob lo lus no tsis yog hais txog ib yam uas ciaj sia tom qab tibneeg tuag. Yog li ntawd, hauv phau Vajlugkub no, tau muab lo lus nefe thiab xakis txhais raws li lub ntsiab xwb. Tej thaud yog txhais ua “txoj sia,” “tsiaj txhu,” “tib neeg,” los sis “kuv.” (Mth 26:38; Lk 10:27) Muaj tej nqe muab nefe thiab xakis txhais ua yam uas neeg lub siab ntshaw los sis nqhis. Muaj tej nqe kuj siv ob lo lus no los hais txog lub cev tuag.—TNp 6:6; PL 23:2; Hk 2:13.

  • Xib hwb qhia Vajtswv kev cai.

    Tiam Yexus nyob, cov neeg no yog cov uas theej tawm cov Nqe Vajlugkub Henplais. Lawv yog cov uas teev ntawv thiab lawv kuj yog cov uas kawm paub Mauxes Txoj Kev Cai thiab qhia txoj kev cai ntawd rau sawv daws. Tiam sis lawv ho tawm tsam Yexus.​—Mak 12:38, 39; 14:1.

Y

  • Yehauvas.

    Hauv phau Vajlugkub Vajtswv Txoj Lus Rau Cov Nyob Lub Qab Ntuj Tshiab, Vajtswv lub npe Yehauvas tshwm txog 241 zaug hauv cov Nqe Vajlugkub Kilis. Muaj plaub nqes uas tau muab Yehauvas lub npe sau luv luv xwb. Tiam sis hauv phau Vajlugkub no tau muab lub npe luv sau hlo ua “Yehauvas.” (Tsh 19:1, 3, 4, 6, taw ntawv) Raws li cov ntsiab lus nram no, yeej tsim nyog lub npe Yehauvas nyob rau hauv cov Nqe Vajlugkub Kilis.

    1. Nyob rau Yexus thiab nws cov tub txib tiam, tib neeg nyeem cov Nqe Vajlugkub Henplais uas muaj Vajtswv lub npe nyob rau hauv thoob plaws. (Lawv siv plaub tug tsiaj ntawv txiv Henplais li no יהוה los sau Vajtswv lub npe.‏)

    2. Nyob rau Yexus thiab cov tub txib tiam, kuj muaj cov Nqe Vajlugkub Henplais uas tau muab txhais ua lus Kilis. Cov nqe Vajlugkub ntawd yeej muaj Vajtswv lub npe sau ua plaub tug tsiaj ntawv nyob rau hauv.

    3. Hauv cov Nqe Vajlugkub Kilis, muaj ntau zaus uas Yexus tham txog Vajtswv lub npe thiab qhia kom sawv daws paub lub npe ntawd.​—Yh 17:6, 11, 12, 26.

    4. Vajtswv yog tus tshoov neeg sau cov Nqe Vajlugkub Kilis los ntxiv rau cov Nqe Vajlugkub Henplais. Yog twb muaj Vajtswv lub npe nyob rau hauv cov Nqe Vajlugkub Henplais ces yuav tsum muaj nyob rau hauv cov Nqe Vajlugkub Kilis thiab.

    5. Raws li cov Yudais tej ntaub ntawv txheej thaum ub, cov Yudais uas ntseeg Yexus yeej sau Vajtswv lub npe rau hauv lawv tej ntaub ntawv.

    6. Cov uas sau tej Nqe Vajlugkub Kilis kuj rov hais tib co lus hauv tej Nqe Vajlugkub Henplais thiab. Tej thaud cov nqe Henplais no yeej muaj Vajtswv lub npe. Yog li, cov neeg tshawb fawb Vajlugkub thiaj hais tias cov Nqe Vajlugkub Kilis yuav tsum muaj Vajtswv lub npe thiab.

    7. Muaj tshaj li 100 yam lus uas tau txhais phau Vajlugkub. Cov Nqe Vajlugkub Kilis uas lawv tau txhais yeej muaj Vajtswv lub npe nyob rau hauv.

    Yog li ntawd, tej no ua pov thawj tias yeej tsim nyog muab Vajtswv lub npe Yehauvas rov tso rau hauv cov Nqe Vajlugkub Kilis. Cov uas txhais phau Vajlugkub Vajtswv Txoj Lus Rau Cov Nyob Lub Qab Ntuj Tshiab thiaj ua li ntawd vim lawv hwm Vajtswv lub npe heev. Lawv paub ntshai Vajtswv thiab tsis xav kom cov lus uas Vajtswv tshoov neeg sau txheej thaum ub poob ib los li.​—Tsh 22:18, 19.