Jono 15:1–27
15 Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynuogininkas*.
2 Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisių, jis pašalina, o kiekvieną, kuri duoda vaisių, apvalo*, kad duotų dar daugiau.+
3 Žodis, kurį jums kalbėjau, jus jau apvalė.+
4 Likite su manimi, ir aš liksiu su jumis. Kaip šakelė negali duoti vaisių pati iš savęs, atskirai nuo vynmedžio, taip ir jūs – jei neliksite su manimi.+
5 Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka su manimi, tas duoda gausių vaisių, nes su juo ir aš pasilieku.+ Atskirai nuo manęs jūs nieko negalite nuveikti.
6 Kas nelieka su manimi, tas yra kaip šakelė, kuri išmetama ir sudžiūsta. Tokias surenka, sumeta į ugnį ir jos sudega.
7 Jei pasiliekate su manimi ir mano žodžiai pasilieka su jumis, prašykite, ko tik norėtumėte, ir tai bus jums suteikta.+
8 Tuo, kad duodate gausių vaisių ir parodote esą mano mokiniai, yra pašlovinamas mano Tėvas.+
9 Kaip Tėvas mylėjo mane,+ taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite manojoje meilėje.
10 Laikykitės mano įsakymų, ir pasiliksite mano meilėje, kaip kad aš laikausi Tėvo įsakymų ir pasilieku jo meilėje.
11 Visa tai jums pasakiau, kad jūsų džiaugsmas būtų toks kaip manasis ir kad to džiaugsmo būtumėte kupini.+
12 Štai koks yra mano įsakymas: mylėkite vienas kitą, kaip kad aš jus mylėjau.+
13 Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę* už draugus atiduoti.+
14 Jūs esate mano draugai, jei darote, ką jums įsakau.+
15 Jau nebevadinu jūsų vergais, nes vergas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Pavadinau jus draugais, nes paskelbiau jums visa, ką girdėjau iš savo Tėvo.
16 Ne jūs mane išsirinkote, o aš jus išsirinkau. Išsirinkau jus, kad eitumėte ir duotumėte vaisių – vaisių, kurie išliks, ir kad Tėvas jums duotų visa, ko tik mano vardu jį prašytumėte.+
17 Taigi, mano įsakymas yra toks: mylėkite vienas kitą.+
18 Jei pasaulis jūsų nekenčia, žinokite – manęs jis nekentė pirmiau negu jūsų.+
19 Jei jūs priklausytumėte pasauliui, pasaulis jus mylėtų kaip saviškius. Kadangi jūs pasauliui nepriklausote+ – aš jus iš pasaulio išsirinkau, – pasaulis jūsų nekenčia.+
20 Atminkite žodžius, kuriuos jums sakiau: vergas ne didesnis už savo šeimininką. Jeigu persekiojo mane, persekios ir jus;+ jei laikėsi mano žodžių, laikysis ir jūsų.
21 Bet taip su jumis elgsis dėl mano vardo, nes jie nepažįsta to, kuris mane siuntė.+
22 Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jie nebūtų kalti*.+ O dabar jie neturi kuo savo nuodėmės pateisinti.+
23 Kas nekenčia manęs, nekenčia ir mano Tėvo.+
24 Jei nebūčiau tarp jų padaręs darbų, kurių niekas kitas nėra padaręs, jie nebūtų kalti*.+ O dabar jie mane* matė, bet vis tiek ir manęs, ir mano Tėvo nekentė.
25 Tai įvyko, kad išsipildytų jų Įstatyme užrašyti žodžiai: ‘Jie nekentė manęs be priežasties.’+
26 Kai ateis padėjėjas, kurį atsiųsiu jums nuo Tėvo, – kai ateis nuo Tėvo tiesos dvasia,+ – jis liudys apie mane.+
27 Tada jūs irgi liudysite apie mane,+ nes nuo pradžių buvote su manimi.
Išnašos
^ Pažod. „žemdirbys“.
^ T. y. apgeni.
^ Pažod. „neturėtų nuodėmės“.
^ Pažod. „neturėtų nuodėmės“.
^ Arba „mano darbus“.
