1. Žvelkit, kelkit akis!

Štai aukščiau visų kalvų

Stovi Jehovos kalnas,

Toks didingas, puikus.

Žmonės plūsta link jo –

Mirga tolumoj minia.

Gretos jų nuolat auga,

Siekia žemės kraštus.

Ar matai, ar jauti,

Kaip mus veda Jehovos ranka?

Jo valia, jo galia

Iš mažiausio išaugo tauta!

Žengiam, kopiam aukštyn,

Priešais sostą lenkiamės.

Dievas mus tepamokys,

Teištiesins takus.

 2. Menam Jėzaus žodžius, –

Išsipildo jie dabar, –

Einam per visą žemę

Su gerąja žinia.

Kristus soste danguj –

Prakilnus Karalius jis.

Laikas tai pripažinti,

Pasikliaut jo valdžia.

Kas romus, teišgirs –

Kristaus balsas maloniai pakvies.

O kuris atsilieps,

Prie gausingos minios prisidės.

Skardi šūksnis garsus,

Aidi žemė ir dangus:

„Kopkim į Dievo kalną,

Pas Jehovą eime.“