YRA žmonių, įsitikinusių, jog politinę laisvę ir religinį tyrumą įmanoma pasiekti tiktai smurtu, o nepageidaujamų vadovų atsikratyti tik jėga. Be to, kai kurios vyriausybės jėga palaiko šalyje stabilumą ir priverčia piliečius joms paklusti. Bet jeigu tiesa, kad teroras — veiksminga valdymo ir socialinių reformų vykdymo priemonė, jis turėtų garantuoti taiką, gerovę bei stabilumą. Taigi ilgainiui smurto ir baimės sumažėtų. Ar tai matome?

Iš tikrųjų teroras nepaiso pagarbos gyvybei ir priveda prie kraujo praliejimo bei žiaurumų. Patyrusieji smurtą atmoka tuo pačiu, o kai į kerštą atsakoma represijomis, tai pagimdo dar nuožmesnį kerštą.

Jau tūkstančius metų politines, religines bei socialines problemas žmonės bando spręsti patys. Bet visos jų pastangos bergždžios. Yra taip, kaip rašoma Biblijoje: „Aš gerai žinau, Jehova, kad žemiškam žmogui nepriklauso jo kelias. Einančiam žmogui nepriklauso net kreipti savo žingsnio“ (Jeremijo 10:23, NW). Jėzus Kristus sakė: „Išmintį pateisina jos darbai“ (Mato 11:19, Jr). Platesne prasme šitie Biblijos principai reiškia, kad terorizmas — apgaulinga viltis. Jo vaisiai — ne laisvė ir laimė, o mirtis, kančios ir pražūtis. Visos šitos nelaimės išplito XX amžiuje ir vis dažniau pasireiškia XXI-ajame. Daugelis pasakytų, kad terorizmas — ne problemų sprendimas, o veikiau viena iš problemų.

„Kasdien viliuosi, kad nė vienas iš mano šeimos ar draugų nežus. [...] Galbūt mums reikia stebuklo.“ Taip rašė viena paauglė, gyvenanti teroristų siaubiamame krašte. Jos žodžiai patvirtina išvadą, prie kurios prieina daugelis, — žmonės nepajėgūs išspręsti savo problemų. Įveikti dabartines žemę kamuojančias negandas, tarp jų ir terorizmą, gali tik žmogaus Kūrėjas. Bet kodėl turėtume juo pasitikėti?

Viena, Jehova yra mūsų Kūrėjas ir davė mums gyvybę, tad nori, kad džiaugtumės ramiu ir laimingu gyvenimu. Dievo pranašas Izaijas buvo įkvėptas parašyti: „Viešpatie, tu — mūsų Tėvas. Mes — molis, o tu — mūsų puodžius; visi mes — tavo rankų darbas“ (Izaijo 64:7 [64:8, Brb]). Jehova — žmonijos Tėvas ir jam brangūs kiekvienos tautos žmonės. Neteisybė ir neapykanta, kurstanti terorizmą, užsimezgė ne dėl jo kaltės. Išmintingasis karalius Saliamonas kartą pasakė: „Dievas sukūrė visus žmones teisius, bet jie patys daug dalykų prasimano“ (Mokytojo 7:29, Brb). Pagrindinė priežastis, dėl kurios atsirado terorizmas, yra ne Dievo nesugebėjimas tvarkytis, o žmonių nedorumas ir demonų įtaka (Efeziečiams 6:11, 12).

Antra, kodėl galime pasikliauti Dievu, — jis sukūrė žmones, tad geriau už bet ką supranta žmonijos problemų priežastį ir žino,  kaip jas įveikti. Biblijoje ši tiesa išsakyta Patarlių 3:19: „Išmintimi Viešpats padėjo žemės pamatus, supratimu padarė dangų.“ Visiškai pasikliaudamas Dievu vienas žmogus senovėje rašė: „Iš kur ateis man pagalba? Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris padarė dangų ir žemę“ (Psalmyno 121:1, 2).

Trečia, — Jehova turi galios sustabdyti kraujo praliejimą. Nojaus laikais „žemė buvo [...] pilna smurto“ (Pradžios 6:11). Dievo nuosprendis buvo staigus ir galutinis: „Jis nepagailėjo senojo pasaulio, [...] kai siuntė bedievių pasauliui tvaną“ (2 Petro 2:5).

Iš Nojaus laikų tvano Biblija skatina pasimokyti štai ko: „Viešpats žino, kaip išgelbėti maldingus žmones iš mėginimo ir kaip išlaikyti nedoruosius teismo dienai ir bausmei“ (2 Petro 2:9). Dievas atskiria tuos, kurie nuoširdžiai trokšta geresnio gyvenimo, ir tuos, kurie neša kitiems nelaimes. Pastaruosius jis laiko „bedievių žmonių žuvimo dienai“. Bet tiems, kas geidžia taikos, jis ruošia naują žemę, kurioje gyvens teisumas (2 Petro 3:7, 13).

Biblijoje žodis „žemė“ dažnai vartojamas kalbant apie žmoniją. Pavyzdžiui, Pradžios 11:1 sakoma, jog „visa žemė“ — visi tų laikų žmonės — kalbėjo viena kalba. Rašydamas apie „naują žemę“, apaštalas Petras turėjo omenyje būtent žmones. Jehova Dievas atnaujins žmonių visuomenę. Tuomet smurtą ir neapykantą, dabar „gyvenančius“ žemėje, visiems laikams pakeis dora ir teisingumas. Biblijos pranašystėje, užrašytoje Michėjo 4:3, skaitome: „Jis išspręs daugelio tautų ginčus, išspręs galingų, nors ir tolimų tautų bylas. Jos perkals savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti.“

Kaip žmonės gyvens, kai šita pranašystė išsipildys? Michėjo 4:4 sakoma: „Tuomet  visi sėdės po savo vynmedžiais, po savo figmedžiais, ir nebus kam jų gąsdinti.“ Žemės rojuje niekam nebereikės bijoti teroristų išpuolių. Ar galima tuo pažadu tikėti? Taip, nes pats „kareivijų Viešpats taip kalbėjo“ (Michėjo 4:4, Brb).

Kai terorizmo grėsmė didėja ir tautos dreba dėl smurto, mylintieji taiką turi pasitikėti Jehova. Juk nėra problemos, kurios jis neišspręstų. Dievas pašalins skriaudas, kančias ir net mirtį. Biblijoje sakoma: „Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų“ (Izaijo 25:8). Daugeliui žmonių brangiose jų šalyse, kuriose dabar dėl terorizmo pilna sielvarto ir baimės, netrukus įsigalės taika. Ši nemeluojančio Dievo pažadėta taika yra kaip tik tai, ko žmonijai labiausiai reikia (Titui 1:2; Hebrajams 6:17, 18).