„Augau ateistas“

KAROLIO universiteto Prahoje profesorius Františekas Viskočilas (Vyskočil) yra pasaulyje gerai žinomas mokslininkas, išgarsėjęs tyrinėjimais neurofiziologijos srityje. Šis buvęs ateistas dabar tvirtai tiki Dievą. Savo interviu žurnalui Atsibuskite! profesorius Viskočilas aiškina, kodėl jo požiūris pasikeitė.

Ką manėte apie religiją, kol dar nebuvote tapęs mokslininku?

Mane auklėjo ateizmo dvasia, tad augau ateistas. Tėtis dažnai pasišaipydavo iš dvasininkų. 1963-iaisiais baigiau koledžą, jau turėdamas biologijos ir chemijos mokslinį laipsnį. Studijuodamas buvau įsitikinęs, kad gyvybės įvairovė paaiškinama evoliucija.

Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie savo, kaip mokslininko, karjerą?

Gavęs mokslų daktaro laipsnį, tyrinėjau nervų sinapsių chemines ir elektrines savybes. Be to, studijavau neuronus, membranos siurbliukus, transplantaciją ir jautrumo sumažinimą vaistais. Daug mano tyrimų rezultatų buvo išspausdinta, o kai kurie straipsniai įtraukti į mokslinės literatūros klasiką. Ilgainiui mane priėmė į Čekijos Respublikos mokslininkų draugiją (jos narius renka patys mokslininkai). Po 1989 metų „Aksominės revoliucijos“ tapau Karolio universiteto profesoriumi, ir man leido keliauti į Vakarus susitikti su kolegomis. Kai kurie iš jų buvo Nobelio premijos laureatai.

Ar kada mąstėte apie Dievą?

Tam tikra prasme, taip. Kartais galvodavau, kodėl nemažai gana išsilavinusių žmonių, tarp jų ir kai kurie mano dėstytojai, tikėjo Dievą, nors, esant komunistiniam režimui, atvirai apie tai nekalbėdavo. Tačiau man Dievas tebuvo žmonių pramanas. Be to, mane piktino žiaurumai, įvykdyti religijos vardu.

Kaip atsitiko, kad jūsų požiūris į evoliuciją pasikeitė?

Abejoti evoliucija pradėjau, kai ėmiausi tyrinėti sinapses. Didžiulį įspūdį man padarė šių, daugelio manymu, paprastų jungčių tarp nervų ląstelių neįsivaizduojamas sudėtingumas. „Kaip, — maniau sau, — sinapsės ir genetinės programos, užtikrinančios jų funkcionavimą, galėjo atsirasti per kažkokį aklą atsitiktinumą?“ Tai atrodė visiškai nelogiška.

Vėliau, praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio pradžioje, buvau vieno garsaus rusų  mokslininko, profesoriaus, paskaitoje. Jis teigė, jog gyvieji organizmai negali būti atsitiktinių mutacijų ir natūraliosios atrankos rezultatas. Tada kažkas iš auditorijos paklausė, kur tuomet rasti atsakymą. Profesorius išsitraukė iš švarko kišenės mažo formato rusišką Bibliją ir iškėlęs ją tarė: „Skaitykite Bibliją, — o ypač pasaulio kūrimo aprašymą Pradžios knygoje.“

Po paskaitos vestibiulyje profesoriaus paklausiau, ar šis apie Bibliją kalbėjo rimtai. Jo atsakymas iš esmės buvo toks: „Paprasta bakterija gali dalintis kas 20 minučių ir joje gali būti šimtai skirtingų baltymų, kurių kiekvienas turi po 20 rūšių amino rūgščių, sujungtų į kelių šimtų grandžių ilgio grandines. Kad, kaskart įvykstant po vieną naudingą mutaciją, tokių bakterijų atsirastų savaime, prireiktų daug daugiau nei trijų ar keturių milijardų metų — o būtent tiek, kai kurių mokslininkų manymu, žemėje egzistuoja gyvybė.“ Profesoriaus nuomone, tikėti tuo, kas parašyta Biblijoje, Pradžios knygoje, yra daug logiškiau.

Kaip jus paveikė profesoriaus žodžiai?

Jo argumentai, taip pat ir mane graužiančios dvejonės paskatino diskutuoti šia tema su keliais religingais kolegomis bei draugais, bet jų pažiūros manęs neįtikino. Paskui pasikalbėjau su vienu farmakologu, Jehovos liudytoju. Man ir mano žmonai Emai jis aiškino Bibliją trejus metus. Mus labai nustebino du dalykai. Pirma, tradicinė „krikščionybė“ su Biblija iš tikrųjų turi mažai ką bendra. Antra, nors Biblija nėra mokslo veikalas, ji derinasi su tikruoju mokslu.

Ar pasikeitęs požiūris netapo kliūtimi jūsų moksliniams tyrimams?

Tikrai ne. Bet kuris geras mokslininkas, kad ir kokie būtų jo įsitikinimai, kiek įmanoma, privalo būti objektyvus. Tačiau mano tikėjimas pakeitė mane patį. Visų pirma, užuot buvęs pernelyg pasitikintis savimi, atkakliai siekiantis pirmauti ir nesveikai besididžiuojantis savo, kaip mokslininko, patirtimi, dabar esu dėkingas Dievui už bet kokius gabumus, kuriuos galbūt turiu. Be to, užuot už nuostabią kūrinijos inžineriją nepelnytai liaupsinę aklą atsitiktinumą, tiek aš, tiek nemažai kitų mokslininkų dabar keliame klausimą: „Kaip Dievas tai sukūrė?“

[Anotacija 9 puslapyje]

Tiek aš, tiek nemažai kitų mokslininkų keliame klausimą: „Kaip Dievas tai sukūrė?“