Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

¿Ma godudy xtzúni o más nanni que buñnan la?

¿Ma godudy xtzúni o más nanni que buñnan la?

CIENCIA

LA BIBLIA DITI NACNI TOIB LIBRO DE CIENCIA, PER DADA NÍRCU BISETLAANI TIPNÉS CÓS NI CIENCIA MA NDEʼGA GON. REʼ SIEED TIPNÉS EJEMPLOS.

¿Goyoʼ ni bisaʼ guibá né Gudxlio la?

Nírcu tipnés científicos ni más bireʼ loguiaʼ goniʼyibu que yaca. Ló naareʼ xidalyibu raniʼyibu que goyoʼ ni bisaʼ láani. La Biblia dada nírcu goniʼ que goyoʼ ni bisaʼ guibá né Gudxlio (Génesis 1:1).

¿Ximod nac Gudxlio?

Xidal buñ ni bibany ló dzú ni see, bunyibu pensary que guidopy ló Gudxlio nacni toib láach. Ló siglo gáay ante de xtzúno, tipnés buñnan griegos goniʼyibu que Gudxlio narikni. Per xidal íz antes, ló siglo xhoon antes de xtzúno, Isaías ni bicaʼ la Biblia, goniʼbu que «gudxlio narikni» (Isaías 40:22).

¿Raxin guirá ni noʼ lainy guibá la?

Aristóteles, toib buñnan griego ni bibany ló siglo cuarto antes de xtzúno, goniʼbu que nosi Gudxlio raxinni, per guirá ni noʼ lainy guibá dipa radzaʼni né diti raxinni. Scareʼ buny pensary buñ por xidalguixo íz, ma dada ló siglo diecinueve tipnés buñnan goniʼyibu que guirá cós raxinni ná pal noʼni lainy guibá o ló Gudxlio. Toibtica buñnan ni biduidy cuent que scú nacni ngú Lord Kelvin, láabu biduidybu cuent que la Biblia ná de guibá né de Gudxlio: «Siooxni xomodca tlaʼ lairy ni roc buñ» (Salmo 102:25, 26). Kelvin biduidy cuent que xomod ná la Biblia, Dios labúu gan guirá ni bisaʼ par diti guinitlóni (Eclesiastés 1:4).

¿Chú nanás guirá planetas ni noʼ?

Aristóteles bisuidy que guirá planetas narikni né tipnés cós narik ni radudy binii ni noʼ lainy saʼ nanás guiráni né Gudxlio riaʼan galay. Ló siglo dieciocho ló xtzúno, buñnan gosaló bunyibu pensary que guirá planetas sigory nalni labu. Per toib libro ni sieed ló la Biblia ni laa Job ni cuá ló siglo quince antes de xtzúno, goniʼni que Dios ni bisaʼ Gudxlio «nagalxigaʼbu láani labu» (Job 26:7).

REMEIDY

LA BIBLIA DITI NACNI TOIB LIBRO NI RANIʼ DE REMEIDY, PER RASETLANI XÍ NON GONY BUÑ PAR DITI GUIXOʼ, DOCTOR MA NDEʼGA GON LÁANI.

Buñguitz raquiin guireʼ tiplad

Ley ni biduidy Dios a Moisés goniʼni que buñ ni caxoʼ de lepra non nareʼyibu lad buñ ni nasac. Dada ló naareʼ buñ rony láani, per diti bunyibu láani dada órni bixoʼ xidalguixo buñ ló siglo catorce né quince (Levítico capítulos 13 né 14).

Buñ ni ragan gueʼet non guieer ña

Dada dzú ma calox siglo diecinueve, doctor godansa gueʼet né después godanyibu laidy buñ ni caxoʼ sin guieer ñayibu, xtol ngú nigolú goity xidal buñ. Per Ley ni cuaʼ Moisés goniʼni que nitisi buñ ni ragan toib gueʼet rac buidybu. Dada goniʼni que buñ ni godanca gueʼet non ñásbu. Guirá ndeʼ gop layibu par diti naxoʼyibu (Números 19:11, 19).

Buñ non guicach xcuʼ

Guirá íz, más de galaʼ millón de mbioxien raxoné galrradudy né raity, xtol ni diti racach buñ xcuʼ. Ley ni cuaʼ Moisés goniʼni que buñ non nacachyibu xcuʼyibu sit de ro rabés buñ (Deuteronomio 23:13).

Pu dzú non naroc ro nac buñ buñguieeu

Ley xtuny Dios goniʼni que non raroc mbioxguieeu órni ma bisaʼ xhoon govitz de goló golyibu (Levítico 12:3). Xiruny toib badaʼ más naguel raquetni órni rasaʼyibu tixomal de goló rályibu. Dzú cuá la Biblia, diti goyoʼ guirá remeidy ni noʼ ló naareʼ por ngú ni israelitas nabés nasaʼ badaʼcu más de tixomal né orcúra nachocyibu badaʼcu gocnéni layibu par diti ñoʼ xi ñacbu.

Más nasac rioʼ buñ órni noʼ nakit xcalnabany

Doctor né buñnan ná que órni buñ noʼ nakit, nap esperanza, raduidy guixquix né ratuidy scásiʼ xcalkié stipnés racnéni layibu par gacyibu buñ nasac. La Biblia ná: «Órni xcalnabany buñ noʼ nakit nacni xomod remeidy, per órni nigolú rioʼob xcalnabany buñ nacni xomod toib galguitz» (Proverbios 17:22).