Ar laikai save ištvermingu? Ar tau yra tekę išgyventi...

•   artimo žmogaus netektį?

•   sunkią ligą?

•   stichinę nelaimę?

 Mokslininkų teigimu, ištvermės reikia ne tik patyrus didelį sukrėtimą. Sveikatai neigiamą įtaką daro net kasdieniai rūpesčiai. Dėl to svarbu ugdytis ištvermę, kad ir kokios būtų tavo problemos.

•  Kas yra ištvermė?

•  Kodėl ištvermės reikia?

•  Kaip ištvermę ugdytis?

•  Ką sako tavo bendraamžiai

 Ištvermė – tai gebėjimas nepalūžti keičiantis gyvenimo aplinkybėms ar ištikus nelaimei. Ištvermingi žmonės nėra apsaugoti nuo sunkumų, tačiau jie, vaizdžiai tariant, parpuolę keliasi ir tampa dar stipresni.

•   Sunkumai neišvengiami. Biblijoje rašoma: „Greitieji ne visada laimi lenktynes, [...] ir išmanantiems ne visada sekasi, – visus užklumpa nelaimės metas ir atsitiktinumas“ (Mokytojo 9:11). Kas norima tuo pasakyti? Net geri žmonės kenčia – ir dažnai ne dėl savo kaltės.

•   Ištvermė žmogų saugo. Vienas mokyklos psichologas sako: „Pas mane ateina daugybė moksleivių, kurie nepajėgia suvaldyti savo nepasitenkinimo dėl prasto pažymio ar nemalonaus komentaro socialiniuose tinkluose.“ Susidūrus net su tokiais, regis, nereikšmingais dalykais, negebėjimas ištverti, pasak jo, gali tapti „įvairiausių psichinių bei emocinių sutrikimų priežastimi“. a

•   Ištvermė padės tiek dabar, tiek ateityje. Apie gyvenime pasitaikančius nusivylimus dr. Ričardas Lerneris rašo: „Kaip žmogui seksis suaugus, iš dalies priklauso nuo jo gebėjimo jau dabar įveikti nusivylimą, užsibrėžti naujus tikslus ar ieškoti naujų būdų savo sumanymams įgyvendinti.“ b

•   Objektyviai įvertink problemą. Mokykis atskirti dideles problemas nuo menkų. Biblijoje sakoma: „Kvailys iškart parodo susierzinimą, o supratingas žmogus įžeidimą nukenčia“ (Patarlių 12:16). Neverta jaudintis dėl kiekvienos nesėkmės.

   „Mokykloje vaikai skundžiasi dėl visokių smulkmenų. Socialiniuose tinkluose sulaukia draugų pritarimo ir taip dar labiau įsiaudrina. Visa tai trukdo jiems blaiviai įvertinti situaciją“ (Džoana).

•   Mokykis iš kitų. Viena Biblijos patarlė skamba taip: „Kaip geležis pagalanda geležį, taip žmogus paaštrina savo draugą“ (Patarlių 27:17). Daug ko vertingo galima pasimokyti iš tų, kurie įveikė gyvenimo audras.

   „Kalbėdamasis su kitais kartais išgirsi, kad jie patyrė įvairių išbandymų, bet viską atlaikė. Pasidomėk, ką jie darė ar ko nedarė, kad reikalai pagerėtų“ (Džulija).

•   Būk kantrus. Biblijoje sakoma: „Nors teisusis ir septyniskart pultų, jis atsikels“ (Patarlių 24:16). Susitaikyti su aplinkybėmis, kurios tau nepatinka, reikia laiko, todėl nesistebėk, kad bus ir liūdnų dienų. Svarbiausia – rasti jėgų vėl atsikelti.

   „Patyrus nesėkmę reikia atsigauti emociškai ir užgydyti širdies žaizdas. Tai neįvyksta staiga. Iš patirties žinau, kad laikui bėgant palengvėja“ (Andrėja).

•   Ugdykis dėkingumą. Biblijoje raginama: „Būkite dėkingi“ (Kolosiečiams 3:15). Kad ir su kokiais sunkumais susiduri, visada yra už ką būti dėkingam. Pagalvok apie tris dalykus, kurie tau teikia džiaugsmo.

   „Kai ištinka kokia bėda, sunku negalvoti „kodėl man?“. Bet ištverti bus lengviau, jeigu nemąstysi nuolat apie savo problemą, o verčiau išlaikysi teigiamą požiūrį ir būsi dėkingas už tai, ką turi ir ką gali daryti“ (Samanta).

•   Stenkis būti patenkintas. Apaštalas Paulius sakė: „Įvairiomis aplinkybėmis išmokau būti viskuo patenkintas“ (Filipiečiams 4:11). Kai kurių sunkumų Paulius niekaip negalėjo išvengti, bet galėjo pasirinkti, kaip į juos reaguos. Jis pasirinko likti patenkintas.

   „Pastebėjau, kad mano pirma reakcija į iškilusią problemą dažnai būna ne pati geriausia. Nusprendžiau teigiamai žiūrėti į bet kokią situaciją. Tai bus naudinga ne tik man, bet ir aplinkiniams“ (Metju).

•   Melskis. Biblijoje skaitome: „Mesk ant Jehovos savo naštą ir jis tave palaikys. Teisiajam palūžti jis niekada neleis“ (Psalmyno 55:22). Malda yra ne šiaip kokia priemonė nusiraminti. Tai bendravimas su savo Kūrėju, kuris mumis rūpinasi (1 Petro 5:7).

   „Neturiu kovoti vienas. Kai atvirai maldoje išsakau Jehovai savo bėdas ir dėkoju jam už visus gerus dalykus, kuriuos iš jo gaunu, atsikratau neigiamų emocijų. Melstis tikrai labai svarbu“ (Karlosas).