Biblija keičia žmonių gyvenimą

KAIP Rusijoje vieniša motina išsivadavo iš įpročio vartoti narkotikus ir išmoko mylėti savo vaikus? Kas benamiui japonui suteikė jėgų ir ryžto įveikti savo silpnybes, atvedusias į skurdą? Kas padėjo vienam bandos varovui australui liautis girtauti? Įsiklausykime į šių žmonių pasakojimus.

„Supratau, jog turiu išsilaikyti pati“ (NELI BAIMATOVA).

AMŽIUS: 45

ŠALIS: RUSIJA

ANKSČIAU: NARKOMANĖ

MANO PRAEITIS. Užaugau Vladikaukaze, Šiaurės Osetijos (dabar Alanija) sostinėje. Gyvenome pasiturinčiai ir man nieko netrūko. Tačiau pačios gyvenimas nenusisekė. Trisdešimt ketverių jau buvau du kartus išsiskyrusi. Dešimt metų vartojau narkotikus, dėl to porą sykių gydžiausi klinikoje. Turiu du vaikus, bet tuo metu meilės jiems nejaučiau. Santykiai su draugais ir šeima irgi buvo pašliję.

Mama tapo Jehovos liudytoja. Dažnai girdėdavau, kaip ji verkia dėl manęs ir meldžia Jehovą man padėti. Svarsčiau: „Kokia naivuolė! Kaip Jehova gali man pagelbėti?“ Žinoma, mėginau mesti kvaišalus, bet to padaryti savo jėgomis nepajėgiau. Sykį be narkotikų ištvėriau porą dienų, tačiau susigalvojau, jog man reikia išeiti į lauką, ir iššokau pro langą. Deja, buvau antrame aukšte. Susilaužiau ranką, koją, susižeidžiau nugarą. Daugiau kaip mėnesį išgulėjau lovoje.

Visą tą laikotarpį manimi rūpinosi mama. Ji dėl nieko nepriekaištavo, nes suprato, jog mano nervai pakrikę, nesugebu aiškiai mąstyti. Vis dėlto mama prie lovos padėjo krūvelę žurnalo Atsibuskite! numerių. * Skaičiau juos vieną po kito. Straipsniai man pasirodė labai įdomūs ir informatyvūs. Tada nusprendžiau studijuoti Bibliją su liudytojais.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. Viena, ką išsiugdžiau gilindamasi į Bibliją, — tai atsakomybės jausmas. Supratau, kad turiu išsilaikyti pati ir išlaikyti savo vaikus, nesitikėti, jog mumis pasirūpins mama. Ilgą laiką gyvenau, kaip man patiko, tad apsiprasti su mintimi, jog teks dirbti, nebuvo lengva.

 Be to, akis atvėrė Pakartoto Įstatymo 6:5-7 užrašytas paraginimas tėvams mokyti vaikus apie Dievą. Suvokiau, kad už savo abiejų vaikų auklėjimą esu atskaitinga Dievui. Todėl ėmėme drauge leisti laiką, mokiausi juos mylėti.

Pajutau didžiulį dėkingumą Jehovai, kad leido man jį pažinti. Nusprendžiau paaukoti jam savo gyvenimą ir tapau krikštyta Jehovos liudytoja.

KUO DŽIAUGIUOSI. Kadangi išmokau valdyti savo karštą būdą, pagerėjo santykiai su mama. Su vaikais dabar irgi sutariu geriau.

Išsiugdžiusi neapykantą blogiui išsivadavau iš daugelio problemų, kurios anksčiau vargino dėl netinkamos gyvensenos. Jaučiuosi laiminga galėdama padėti kitiems sužinoti tiesą apie mūsų mylintį Dievą, Jehovą.

„Biblijos principai išgelbėjo man gyvybę“ (MINORU TAKEDA).

AMŽIUS: 54

ŠALIS: JAPONIJA

ANKSČIAU: BENAMIS

MANO PRAEITIS. Mane užaugino tėvas ir senelė, gyvenome Jamagučyje. Motinos niekada nepažinojau. Kai man buvo devyniolika, senelė mirė, likau gyventi su tėvu. Dirbau virėju, tėvas taip pat sukosi maisto pramonėje. Tiek mano, tiek tėvo darbas buvo pamaininis, todėl beveik nesusitikdavome. Įpratau ilgai dirbti ir gerti su draugais.

Ilgainiui virėjauti pabodo. Nesutariau su viršininku, ėmiau dar smarkiau gerti. Galiausiai, jau beveik trisdešimties, nusprendžiau išvykti iš namų ir pakeliauti. Išsibaigus pinigams įsidarbinau pačinko lošimo salone. Paskui susipažinau su mergina, susituokėme, bet pragyvenę pustrečių metų kiekvienas pasukome savais keliais.

Jaučiausi prislėgtas, man trūko valios, negana to, prasiskolinau tiek, jog turėjau bėgti nuo skolų rinkėjų. Kurį laiką gyvenau pas tėvą, tačiau jam meluodavau ir jis manimi nusivylė. Pavogiau iš namų pinigus ir juos iššvaisčiau lošdamas. Galiausiai visiškai nuskurdau ir teko glaustis traukinių stotyje. Paskui nuvykau į Hakatą, iš ten į Himedžį, o vėliau į Kiotą. Porą metų gyvenau gatvėje.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. 1999 metais viename Kioto parke prie Kamogavos upės mane užkalbino dvi moterys. Viena iš jų paklausė: „Gal norėtumėte studijuoti Bibliją?“ Pasiūlymą priėmiau. Studijas man vedė brandūs krikščionys iš Jehovos liudytojų bendruomenės.  Jie padėjo suvokti, kaip svarbu gyventi pagal Biblijos principus, ir paragino susirasti darbą bei gyvenamą vietą. Kad jiems įtikčiau, nuėjau į keletą pokalbių, bet įsidarbinti iš pradžių pernelyg nesistengiau. Tačiau vėliau ėmiau melsti Dievą pagalbos ir rimtai ieškoti darbo. Galų gale man pavyko jį surasti.

Malda padėjo ir per vieną sunkų išmėginimą. Mane susekė pinigų skolintojai, nuo kurių slapsčiausi, ir pareikalavo skolą grąžinti. Ne juokais išsigandau, bet skaitydamas Bibliją atkreipiau dėmesį į Izaijo knygos 41 skyriaus 10 eilutę, kurioje Dievas savo ištikimiems tarnams žada: „Padėsiu tau.“ Šie jo žodžiai įkvėpė man drąsos ir stiprybės. Uoliai dirbau ir ilgainiui grąžinau visas skolas. 2000-aisiais paaukojau gyvenimą Jehovai Dievui ir pasikrikštijau.

KUO DŽIAUGIUOSI. Žinios iš Biblijos paskatino mane pataisyti santykius su tėvu, ir jis atleido man visas šunybes. Tėvas buvo labai laimingas, kad ėmiau laikytis Biblijos normų. Nė neabejoju, kad Biblijos principai išgelbėjo man gyvybę.

Dabar dirbu ir pajėgiu pats išsilaikyti (Efeziečiams 4:28; 2 Tesalonikiečiams 3:12). Be to, krikščionių bendruomenėje radau tikrų draugų (Morkaus 10:29, 30). Iš visos širdies dėkoju Jehovai už visa, ko jis mane išmokė.

„Pasikeisti buvo nelengva“ (DEIVIDAS HADSONAS).

AMŽIUS: 72

ŠALIS: AUSTRALIJA

ANKSČIAU: GIRTUOKLIS

MANO PRAEITIS. Buvau vienuoliktas vaikas Vilio ir Lusi šeimoje. Gyvenome aborigenų kaime Aurukune, pačioje Kvinslando šiaurėje. Šalia tekėjo graži Arčerio upė, netoli tyvuliavo jūra. Tėvai mus išmokė medžioti ir žvejoti, kad prasimaitintume. Tuo metu valdžia neleido mums, aborigenams, patiems tvarkyti piniginių reikalų. Be to, privalėjome gyventi mums skirtose teritorijose.

Tėvai stengėsi įskiepyti vaikams geras savybes, mokė gerbti vyresnius žmones, dalytis viskuo su kitais. Todėl visus pagyvenusius kaimelio gyventojus laikėme savo mamomis, tėčiais, tetomis ir dėdėmis.

Tėtis mirė, kai man buvo septyneri. Su mama persikėlėme į aborigenų kaimelį Mapune, maždaug už 150 kilometrų į šiaurę nuo Aurukuno.  Dvylikos metų pradėjau mokytis ganyti arklius ir galvijus. Galvijų fermose varovu išdirbau kone iki penkiasdešimties. Gyvenimas nelepino, įpratau girtauti ir prisidarydavau bėdų bei nemalonumų.

Kartą po eilinių išgertuvių išsvirduliavau iš viešbučio ir pakliuvau tiesiai po automobilio ratais. Dvejus metus praleidau reabilitacijos ir fizioterapijos įstaigose. Su varovo darbu teko atsisveikinti.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ. Sykį reabilitacijos įstaigoje mane aplankė draugė ir atnešė keletą žurnalų Sargybos bokštas ir Atsibuskite!. Kadangi mokyklą lankiau neilgai, skaičiau sunkokai. Paskui vieną karštą dieną mane užkalbino aštuoniasdešimt trejų metų vyras. Pakviečiau jį užeiti atsigerti šalto vandens. Jis davė kelis Biblija pagrįstus leidinius ir pasiteiravo, ar galėtų vėl užsukti ir paaiškinti, kas juose rašoma. Galiausiai jo padedamas ėmiau reguliariai tyrinėti Bibliją. Pamačiau, kad jei noriu įtikti Dievui, turiu keisti savo būdą bei gyvenseną.

Žinoma, pasikeisti buvo nelengva. Bet mama vaikystėje įskiepijo pagarbą vyresnio amžiaus žmonėms, tad didžiai gerbiau tą pagyvenusį vyrą už tai, kad jis padeda man tyrinėti ir suprasti Biblijos tiesas. Vis dėlto pasiaukoti Dievui delsiau. Maniau, jog turiu gerai žinoti viską, kas rašoma Biblijoje.

Tačiau mano mąstyseną pataisė vienas bendradarbis. Jis buvo Jehovos liudytojas ir, norėdamas padrąsinti, atkreipė mano dėmesį į Kolosiečiams 1:9, 10 žodžius. Ten esame raginami ‘augti Dievo pažinimu’. Bendradarbis padėjo suvokti, jog visą laiką bus ką nauja sužinoti, todėl žinių trūkumas neturėtų būti kliūtis pasiaukoti Dievui.

Ypač didelį įspūdį padarė Jehovos liudytojų sueigos. Mačiau, kaip įvairių visuomenės sluoksnių žmonės vieningai garbina Dievą. Ta liudytojų vienybė įtikino mane, jog radau teisingą religiją, tad 1985-aisiais pasiaukojau Jehovai ir pasikrikštijau.

KUO DŽIAUGIUOSI. Dabar skaitau daug geriau ir kas savaitę nemažai valandų praleidžiu padėdamas kitiems išmokti skaityti ir suprasti Bibliją. O ta draugė, kuri pirmą kartą atnešė man žurnalus Sargybos bokštas ir Atsibuskite!, irgi studijavo Bibliją su liudytojais, pasikrikštijo ir tapo mano mylinčia žmona. Mudviem be galo džiugu padėti kitiems aborigenams pažinti Jehovą Dievą.

[Išnaša]

[Anotacija 21 puslapyje]

Mudviem su žmona labai džiugu padėti kitiems aborigenams pažinti Dievą