Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ko daugelis bijo?

Ko daugelis bijo?

Ko daugelis bijo?

„Net nereligingam žmogui aišku, jog žmonija ritasi į pražūtį“ (STIVENAS O’LIRIS, PIETŲ KALIFORNIJOS UNIVERSITETO DĖSTYTOJAS). *

AR JŪS pritariate šiai minčiai? Įžanginiuose straipsniuose aptarsime kai kurias priežastis, kodėl žmonės į ateitį žiūri su baime. Taip pat sužinosite, kodėl galite būti tikras, jog gyvybė žemėje neišnyks. Yra tvirtas pagrindas tikėti, kad žmonijos laukia puiki ateitis, nepaisant kai kurių nerimą keliančių faktų, kuriuos čia pateiksime.

Branduolinio karo grėsmė tebėra didelė. 2007 m. žurnale Bulletin of the Atomic Scientists įspėjama: „Nuo tada, kai ant Hirosimos ir Nagasakio buvo numestos atominės bombos, niekada pasauliui negrėsė toks pavojus kaip dabar.“ Kodėl taip nerimaujama? Toliau žurnale rašoma, kad 2007 metais pasaulyje buvo maždaug 27000 branduolinių užtaisų ir kad 2000 iš jų „paleisti reikėtų vos kelių minučių“. Susprogdinus net ir mažą dalį tų bombų, pasekmės būtų katastrofiškos!

Ar nuo tada branduolinio karo grėsmė sumažėjo? Kaip sakoma leidinyje SIPRI Yearbook 2009, * * penkios pagrindinės branduolinės valstybės — Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Kinija, Prancūzija, Rusija — „arba dislokuoja vis naujas branduolinio ginklo sistemas, arba praneša ketinančios tai daryti“. Tačiau šios valstybės, pasak to paties leidinio, nėra vienintelės, kurios turi branduolinį ginklą. Mokslininkų duomenimis, tokios šalys kaip Indija, Pakistanas, Izraelis turi po 60—80 branduolinių bombų. Jų teigimu, pasaulyje iš viso dislokuotos 8392 branduolinės raketos, kurias galima paleisti bet kuriuo metu.

Klimato pokyčiai gali būti pražūtingi. „Klimato pokyčių keliama grėsmė ne ką menkesnė už branduolinių ginklų“, — rašoma minėtame Bulletin of the Atomic Scientists. Panašų susirūpinimą yra išreiškę ir tokie garbūs mokslininkai kaip Kembridžo universiteto profesorius emeritas Stivenas Hokingas bei Kembridžo universiteto Švenčiausiosios Trejybės koledžo rektorius seras Martinas Risas. Jų manymu, dėl neatsakingo technikos naudojimo, taip pat dėl žmogaus veiklos poveikio aplinkai gyvenimas žemėje gali visiems laikams pasikeisti ar net išnykti civilizacija.

Milijonams nerimą kelia pranašystės apie pasaulio pabaigą. Įrašius frazę „pasaulio pabaiga“ ir metus „2012“ vienos populiarios interneto paieškos sistemos laukelyje, galima pamatyti, kad yra šimtai tinklalapių, kuriuose pranašaujama, jog tų metų gale įvyks pasaulio pabaiga. Kas paskatino tokias spėliones? Tais metais baigiasi senovės majų ilgalaikio skaičiavimo kalendorius, todėl daug kas baiminasi, jog tai gali būti dabartinės civilizacijos pabaigos ženklas.

Nemažai religingų žmonių įsitikinę, kad Biblijoje mokoma, jog žemė bus nuniokota. Jų manymu, Dievui ištikimi žmonės bus paimti į dangų, o kiti liks kentėti žemėje, kur vyraus chaosas, arba pateks į pragarą.

Ar Biblijoje iš tikrųjų sakoma, kad žemė bus visiškai nuniokota arba sunaikinta? Apaštalas Jonas perspėjo: „Ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo“ (1 Jono 4:1). Taigi užuot tiesiog patikėjęs tuo, ką sako kiti, atsiverskite Bibliją ir pasižiūrėkite, kas joje rašoma apie pasaulio pabaigą. Jos mokymai tikriausiai jus nustebins.

[Išnašos]

^ pstr. 2 Iš straipsnio „Daugėjant nelaimių, daugėja pranašavimų apie pasaulio pabaigą“, 2005 m. spalio 19 d. paskelbto MSNBC svetainėje.

^ pstr. 5 Santrumpa SIPRI reiškia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas.

^ pstr. 5 Pranešimą leidinyje SIPRI Yearbook 2009 parašė Šanon Kail, SIPRI ginkluotės kontrolės ir neplatinimo programos vyresnioji mokslo darbuotoja ir branduolinių ginklų projekto vadovė; Vitalis Fedčenka, SIPRI ginkluotės kontrolės ir neplatinimo programos mokslo darbuotojas; Hansas Kristensenas, Amerikos mokslininkų federacijos branduolinių tyrimų centro vadovas.

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 4 puslapyje]

Grybą primenantis debesis: U.S. National Archives photo; uraganas: WHO/League of Red Cross and U.S. National Archives photo